Kaukinės ežeras (Žiedelis)
Jei žadate aplankyti Kaukinės (arba Žiedelio) ežerą – jūsų laukia susidūrimas su gamtos didybe. Jus sužavės nedidelis, beveik tobulo apskritimo formos vandens telkinys. Seni žmonės pasakoja, kad danguje netikėtai buvo pasirodęs kaukiantis ugnies kamuolys, kuris trenkėsi į miško tankmę. Toje vietoje nuo sprogimo atsivėrė didžiulė skylė, o aplinkui kilometro spinduliu išvirto ir sudegė miškas. Skylę užpildė vanduo ir aplink atsiradusį ežerėlį apsigyvenę žemdirbiai vietovei davė Kaukinės vardą. Šis pavadinimas siejamas ir su požemio mitinėmis vaisingumo, derliaus, turto būtybėmis – Kaukais. Tai maži žmogeliai, pasirodydavę sodybose ir atnešdavę dovanų, pvz., duonos, šieno ir pan. Jei šeimininkas priimdavo dovaną – pasirodydavo kaukai ir būdavo maitinami pienu ar alumi. Kitu atveju jie būdavo matomi naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Dėl savo apvalios formos ir supančios žiedo formos pakilumos – pylimo, spėjama, kad ežeras yra vienintelis vandens telkinys šalyje, atsiradęs nukritus meteoritui bei dar vadinamas Žiedeliu. Jis priklauso ypatingai vandens telkinių grupei, apie kuriuos pasakojama, kad jų gylio negalima matuoti. To nedera daryti dėl dviejų priežasčių – pirma, ežeras pyksta matuojamas, antra, kažin ar jis apskritai turi dugną… Kalbama, kad vienas vyras bandė išmatuoti ežero gylį. Jis prakirto eketę ir leido vadeles gilyn. Atėjo vakaras ir vyras dar nebaigė matuoti, mat tas vadeles kažkas traukė žemyn. Žmogus nuėjo namo, palikęs viską prie ežero. Naktį jis susapnavo, kad ežeras jam pasakė: „Jeigu nori mane išmatuoti, tai aš kasmet imsiu po žmogų“.
