Ladakalnis (Ignalinos r. sav.)
Ignalinos rajone esančio Ladakalnio papėdėje ieškant akmenukų, gali tekti nemažai pasikapstyti žemėje. Mat visi didžiausi gali būti jau išrinkti. Tikima, kad į šį kalną tuščiomis kopti nedera. Į viršų reikėtų neštis bent vieną akmenuką. Užgabenus, jį palikti prie viršūnėje augančio ąžuolo. Kadaise Ladakalnis buvo baltų šventovė. Kalno viršūnėje buvo aukojama gyvybės deivei, didžiąjai motinai Ladai. Nuo jos ir kilęs kalno pavadinimas. Anuometines aukas, pinigais ar maisto gėrybėmis, dabar pakeitė paprasti lauko akmenys. Juos užnešus galima viltis, kad išsipildys slapčiausi norai, ar iš gyvybės deivės bus sulaukta nuodėmių atleidimo.
Akmenukus derėtų rinktis atsakingai. Kuo didesnis akmuo, tuo didesnis gali būti ir noras. Kuo daugiau akmenukų, tuo daugiau įgyvendintų svajonių. Svarbu tik apskaičiuoti savo pajėgumus. Kad pilnas kišenes akmenų prisikrovus, kopiant trimis šimtais laiptelių, jėgų nepritrūktų.
Užlipus ant 175 metrų aukščio Ladakalnio atsiveria net 6 ežerų panorama. Giedrą dieną puikiai matosi Ūkojo, Linkmeno, Pakaso, Asėko, Alksnaičio, Alksno ežerai. Ne vienas jų, kaip ir pats Ladakalnis apipinti legendomis. Prieš daugelį metų Alksno ežero įlankoje nuskendo visos kaimo mergos. Kai išsigandusios bėgo nuo Napoleono karių. Neturėdamos kur dingti, bandė perplaukti ežerą, tačiau pritrūkusios jėgų, kito kranto nepasiekė. Nuo tada ši įlanka vadinama Mergakumpiu.
Nuo Ladakalnio viršūnės matomas Linkmeno ežeras pavadintas čia gyvenusio žalčio garbei. Šioje vietoje žalčiui Linkmeno vardu buvo pastatyta didžiulė šventykla.
