Lydumo ragas (Neringos sav.)
Kuršių nerijoje į marias įsiveržęs Lydumos ragas susidarė į marių vandenį suvirtus vėjo pustomai kopai. Smėlio buvo tiek daug, kad jis nugulė visą dugną ir net iškilo į paviršių. Taip susiformavo 600 metrų pločio, beveik 310 metrų ilgio smėlio pusiasalis.
Ragą iš visų pusių supa aukšti beržai ir karklai. Jo krantuose įspūdingus ornamentus kuria marių dumblo nuosėdų, mergelio, suslėgti rumbai. Jie paviršiuje pasirodė, kai slenkantis smėlis ėmė spausti marių dugną. Vandeniui nepralaidi vidutinio kietumo uoliena mergelis dažniausiai naudojama statybinėms reikmėms. Iš jos gaminamos įvairiausios rišamosios medžiagos: cementas, kalkės. Išmanūs miškininkai mergelį ne kartą naudojo apželdindami smėlynus. Su smėliu sumaišyto marių mergelio buvo beriama medelių sodinimo vietose. Ši uoliena sutvirtindavo smėlynus ir padėdavo prigyti čia sodinamoms kalnapušėms.
