Olandų kepurės skardis (Klaipėdos r. sav.)
Pušimis ir ąžuolais apaugęs, smėlio lygumoje aiškiai išsiskiriantis Olandų kepurės skardis nuo seno tarnavo kaip orientyras su jūros bangomis besigalynėjantiems jūreiviams, ar žuvų tinklus jūroje sumetusiems žvejams.
Į skardį žiūrint iš jūros pusės jo forma primena olandišką žvejo kepurę. Šioje vietoje kadaise gyveno ir Olandų pirkliai. Jų apgyvendinto Turlako kaimo valdos nuo Olandų kepurės driekėsi iki Klaipėdos miesto ribos. Yra kalbančių, kad pavadinimas skardžiui duotas, kai šioje vietoje prieš daugelį metų jūra ant kranto išmetė tikrą olandišką kepurę. Ilgą laiką Olandiška kepure skardį vadino tik jūrininkai. Vietiniai šią teritorijai buvo davę Melmužės vardą. Nuo latviško žodžio reiškiantį juodąjį mišką.
Olandų kepurė skardis beveik 25 metrų aukščio. Tai vienintelis toks status jūros krantas Lietuvoje. Skaičiuojama, kad skardis susiformavo prieš 12–15 tūkstančių metų, slenkant Baltijos ledynui. Dabar ši vieta intensyviai ardoma jūros. Visa pakrantė ties Olandų kepure nusėta iš skardžio išplaunamais didesniais ar mažesniais uolienų rieduliais.
Nuo aukšto skardžio patogu stebėti ne tik skraidančius vandens paukščius: sidabrines gagas, klykuoles antis, dančiasnapius. Greta plytinčiose pievose galima sutikti gervių, miškuose – lapių stirnų ar net briedžių. Šioje vietoje kasmet galvas į paviršių iškiša ir ruoniai.
