Palangos piliakalnio su gyvenviete piliakalnis 
Dar vadinamas Birutės kalnu

Ten, kur šiandieną Birutės parkas plyti, dar ir pušynu apaugęs Palangos pilies kalnas dunkso. Ant jo anuomet Palangos tvirtovė stovėjo: 1161 m. birželį danų užpulta, po šimto metų vėl kuršiam priklausė.

Senoliai mena greta kalno ir dvi papėdės gyvenvietes plytėjus, o vieną jų – iš smėlio supiltas pasagos formos pylimas juosė. Gražu čia prie Baltijos jūros žmonėms gyventi buvo, tik nuo atvirais vandenimis atplaukiančio priešo vis gintis reikėjo.

Dar senoliai pasakoja, kad ant pilies kalno šventykla–observatorija stovėjo, kurios svarbiausia paskirtis – stebėti Saulės ir Mėnulio judėjimą bei atlikti kalendorinius matavimus buvo. Alkavietėje šventąją ugnį vaidilutė Birutė kūreno, kurią kunigaikštis Kęstutis vėliau jėga išsivežė ir į žmonas paėmė. Kęstutis, viešpataudamas Trakuose bei Žemaičiuose, išgirdo esant Palangoje mergelę, vardu Birutė, kuri pagonišku papročiu buvo pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę ir pati buvo žmonių garbinama kaip dievaitė. Nuvyko pats didysis kunigaikštis Kęstutis tenai, ir labai ji jam patiko, nesgi buvo labai graži mergaitė ir protinga. Ir prašė ją, kad būtų jo žmona. Ji nenorėjo sutikti ir atsisakė, kad pasižadėjusi savo dievams išsaugoti skaistybę iki mirties. Ir kunigaikštis Kęstutis paėmė ją prievarta iš tos vietos, su didžia pagarba palydėjo ją į savo sostinę Trakus ir, sukvietęs brolius, iškėlė su savaisiais broliais dideles vestuves ir paėmė tą mergelę Birutę sau žmona.

Niekas nebepasakys, ar laiminga vaidilutė santuokoje buvo, tačiau į brangiausias vietoves vėliau ji vis tiek grįžo: sakoma, kad kažkur ant pilies kalno – jos kapas guli. Liaudis su didžiu dėkingumu atmindama tos kunigaikštienės dorybes po mirties įskaitė ją į savo dievų tarpą. Net kai jau visai nunyko pagonystė Žemaitijoje, paprastieji žmonės nesiliovė Birutės laikyti šventąja. Minios žmonių plaukdavo iš toli prie jos kapo prašyti, kad ji šventovės aukštybių pažvelgtų į jų skurdą.  Po žemaičių krikšto 1413-aisiais senoji pagonių šventykla buvo sudeginta, o jos vietoje – krikščionišką koplyčią pastatė.

Istorija didelė, tad nenuostabu, kad Palangos pilies kalva taip dažnai ir Birutės kalnu vadinama. Šiandieną Birutės aukuro ant kalno nėra, ir jokio ženklo apie jo buvimą nėra. Tik kalno papėdėje stovi kukli […] Birutės skulptūrėlė. Tai – Antaninos Tiškevičienės rūpesčiu 1890-aisiais kalvos papėdėje pastatytas Lurdas, liaudyje dažnai vadinamas „Birutės ola“. Dar čia išliko – panašiu metu iškilusi neogotikinė koplyčia.

Objektas : Piliakalniai
Objekto tipas : Piliakalniai
Savivaldybė : Palangos m. sav.
Koordinatės : 55.905556, 21.052778
Atstumas iki Vilniaus (km) : 328
Požymiai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Related Listings