Raganos kalnas (Neringos sav.)
Nuo neatmenamų laikų ne tik žmonės mėgo šį kalną, bet ir velniai su raganomis čia savo puotas keldavę. Net pati deivė Ragė apsilankydavo metiniuose trumpųjų naktų sąskrydžiuose.Jų rengiami suvažiavimai matyt buvę tokie trankūs, kad kalnas raganų vardą gavo.
Pasilinksminimus ant kalno rengė, burtų veiksmingumą čia bandė ne tik raganos, bet ir žmonės. Ilgą laiką ant šio kalno buvo švenčiamos Joninės. Susirinkusieji per naktį naršydavo kalno užkaborius bandydami surasti laimę nešantį paparčio žiedą. Pats kalnas tuo metu buvo vadinamas Jono vardu.
Raganų kalno pavadinimas Juodkrantės parabolinei kopai vėl prilipo kai jo šlaituose ir viršūnėje viena po kitos išdygo legendose minimas velnių ir raganų puotas prikeliančios raganų skulptūros. Medinių skulptūrų ekspozicija Juodkrantės kalne pradėta rengti dar 1979-aisiais. Keliaujančius į viršų pirmiausia pasitinka jūrų laumė. Jos rankose – kirvis į priekį nukreiptais ašmenimis. Senovėje taip vietos žvejai bandydavo apsisaugoti jūroje ar mariose tykančių pavojų.
Kylant į viršų 42 metrų aukščio kalnas tarsi skyla į dvi dalis. Vienoje, saulėtoje dalyje, plačiame erdviame take pasitinka pasakų veikėjai: Eglė Žalčių karalienė, broliai juodvarniai, žvejys Kąstytis.
Paėjus toliau saulės šviesos vis mažiau. Pavėsyje atsidūręs kalnas tamsėja, kelias siaurėja. Čia iš po medžių išnyra velniai ir raganos. Net pats pragaro vadas Liuciferis ir slibinai. Kad ir kokias pinkles jie regztų, visos žabangos ir burtai tarsi išsisklaido tako apačioje praėjus giedančio gaidžio skulptūrą.
