Šaltinis „Karalienės liūnas“

Ten, kur su kvepiančiais žiedais ir beržų margais kamienais susilieja Šventosios upės slėnis – atsiveria „Kralienės liūnas“. Nustebsite, nes iš tikrųjų tai ne liūnas ir ne pelkė. „Karalienės liūnu“ nuo seno vadinamas Utenos apskrityje, Anykščių raj., prie Pašventupio kaimo žemę raižantis, pasakojamais apgaubtas šaltinis.

Senoliai pasakoja, kad kadaise ant kalno gyvenusi karalienė. Kraštą užpuolus priešams, karalienė obuolmušiais žirgais kinkyta karieta pasileido Šventosios upės šlaitu žemyn ir nuskendo šaltinyje. Nuo to laiko, telkšantis gėlo vandens šaltinis,  vadintas „Karalienės liūnu“. Kita legenda pasakoja, kad „Karalienė katalikystės Lietuvon invedimo laikuose, nenorėdama permainytie savo tikėjimo iš apmaudo ir širdies skausmo prisigirdžius viename, lietuvių didžiai gerbiamame, šventame liūne, kuris nuo to laiko ir liko jos atminčiai „Karalienė“ vadintas. (…) Žmonės, užklausti kieno vardu liūnas pavadintas, atsako maždaug teip, jog pagonė Karalienė, nenorėdama priimtie krikšto ir visur užvažiuodama pas apsikrikštijusius žmones, gailėdamasi iškirstų ir išdegintų šventų girių ir pašvęstų vietų, iš apmaudo ir susikremtimo, ketvertu arklių „karėtoje“ pakinkytų, įvažiavusi dar in nepašvęstą liūną ir paskendus.“ Dar tikima, kad žmonės, senovėje susėdę aplinkui „Karalienės liūną“, valgydavę sviestą, sūrius, pyragus, o trupinius skandindavę į „Karalienę“, ir tik vėlų vakarą, prisilaužę žalių šakelių nuo užgulusių ant Karalienės medžių, pradėdavę skirstytis. Pasak kitos legendos, čia nusiskandino vaidilutė, nenorėjusi paklusti priešų valiai. Sakoma, jog ir dabar ramiomis vasaros naktimis vandens paviršius raibuliuoja, nes dugne, tarp povandeninių žolių vartosi vaidilutė, vis negali nurimti. Kartais toji vaidilutė išnyranti į vandens paviršių. Jos rūtų vainikėlis plačiai prasiskleidžiąs, apimdamas visą liūno paviršių. Ir vaidilutė tuomet išeina į krantą, vaikšto, glamonėja medžius, rauda, gaili savo anksti prarasto gyvenimo.

„Karalienės liūnas“ – vienas didžiausių šaltinių Lietuvoje. Jo vanduo gėlas, tačiau susivienydamas su aplinkui besiraizgančia augmenija, apsitraukia žalia pluta. Jį dengia tankiai susipynusios augalų šaknys, pūpso nesuskaičiuojama daugybė žalių kupstelių. Dėl to šaltinis vadinamas liūnu.

Objektas : Vanduo
Objekto tipas : Šaltiniai
Savivaldybė : Anykščių raj. sav.
Koordinatės : 55°29'29
Atstumas iki Vilniaus (km) : 133
Požymiai
Comments
Panašūs objektai