Veisiejų dvaro parkas (Lazdijų r. sav.)
Veisiejų dvaro parkas vienas seniausių parkų Lietuvoje. Pirmieji medžiai čia sodinti apie 1743 metus. Tuo metu dvaro rūmus čia statė ir parką formavo Veisiejus valdęs Lietuvos etmonas Mykolas Masalskis.
Tarp rūmų ir ežero parko želdiniai buvo sodinami laikantis geometrinių kompozicijų. Vėliau, XIX a. dvarui perėjus į kitų savininkų Oginskių rankas, parkas buvo performuotas į peizažinį. Parke iškastas su ežeru susieinantis tvenkinys, per jį nutiestas tiltelis. Jis pavadintas meilės tiltu. Žengiant ant šio tilto sugalvotas meilės noras visada išsipildo.
Iš viso 9,53 ha dydžio parke auga per du tūkstančius skirtingų rūšių medžių. Bene seniausias – 200 metų skaičiuojantis uosis. Tai antras storiausias uosis Lietuvoje. Norint į apglėbti prireiks ne vieno žmogaus. Tvirtuolio medžio apimtis net penki metrai. Dar didesnio būrio žmonių reikėtų norint ratu apsupti parke susodintas liepas. Skirtingai nei daugelyje parkų čia jų alėja ne tiesi, o apvali. Netoli prieplaukos 22 mažalapės liepos viena šalia kitos susodintos ratu.
Kaitrią dieną atokaitą teikusiame, paukščių čiulbėjimu nuotaiką skaidrinusiame dvaro parke nemažai laiko praleisdavo Veisiejuose gyvenęs gydytojas ir kalbininkas LIudvikas Lazaris Zamenhofas. 1885 metais jis čia baigė rašyti esperanto kalbos vadovėlį. Dabar parke Zamenhofui pastatytas paminklas.
Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus dalis parko buvo suniokota. Dabar jis vėl atkurtas. Didelėje teritorijoje tarp šimtamečių medžių įsitenka ir futbolo stadionas, tinklinio, krepšinio aikšteles. Čia nuolat vyksta dainų, šokių šventės.
