Veisiejų dvaro parko uosis
Labai seniai pajūryje gyvenęs žmogus, vardu Teisus. Jis pasižymėjo geru būdu ir noru visiems padėti, sutaikyti susipykusius. Jam mirus, dievai jį pavertė uosiu ir pavadino teisybės medžiu.
Veisiejų dvaro parke žaliuojantis uosis antras pagal storį Lietuvoje. Uosio kamieno apimtis 5,40 m. Į viršų medžio šakos kyla 31 metrą. Jis pasodintas prieš 200 metų.
Medžiai prie sodybų senovėje sodinti ne tik dėl grožio. Tikėta, kad pušys gali apsaugoti nuo perkūno, nes jų medienoje yra aliejaus, o uosio – bijančios gyvatės. Kaip apsauga, uosiai dažnai sodinti sodybose, kurios yra arti miško. Veisiejų dvaro parkas, kuriame auga jau du šimtus metų skaičiuojantis uosis įkurtas XVIII antrojoje pusėje, kai dvarą valdė Masalskių giminė.
Pavasarį pagal uosį buvo sprendžiama, koks tais metais bus oras. Jei uosis sprogstančiais pumpurais pralenkia ąžuolą, laukta sausų metų. Jei pirmiau pumpurus praskleidžia ąžuolas – prognozuotas lietus.
Etiologinė sakmė pasakoja: Visi medžiai turi akis ir mato. Tai jie sprogsta laiku. O uosis iš savo puikybės kažkada apako. Tai jis dabar kitų medžių klausia: – Ar jūs jau išsprogę? Medžiai sprogdami juokias iš neregio, sako:– Kad dar ne! Kada medžiai jau seniai su lapais būna, pasako uosiui: – Ko tu vis nuogas? Mes jau seniai išsprogę ! Tada uosis labai skubiai išsprogsta. Pagyvenęs uosis iki rudens, klausia vėl medžių: – Ar jūs jau be lapų?Medžiai jam sako: – O, jau seniai ! O dar jie būna su lapais – juokias iš uosio. Tada vėl jis vieną dieną nuberia savo lapus, nes jisai aklas.
Paskiausiai už kitus medžius sužaliuojantį ir pirmiausiai lapus numetantį Veisiejų uosį galima pamatyti Lazdijų rajone, Veisiejų dvaro parko pietinėje dalyje. Medis auga ant Ančios ežero kranto.
