Velnio duobė (Trakų r. sav.)

Mitologiniu ir sakraliniu kultūros paveldo objektu laikomos Velnio duobės vietoje kadaise  ant kalno stovėjusi bažnyčia. Kartą keleivis, eidamas pro šalį, pamatęs kunigą susidėjusį su mergina. Neiškentęs ištarė: „Kad tu skradžiai žemėn!“ Vos taip pasakė – kunigas prasmegęs kartu su merga ir bažnyčia. Kai duobėje buvę vandens, akyli žmonės įžiūrėdavę ten bažnyčios bokštus. Dori žmonės dar galį girdėti bažnyčios varpų skambesį iš duobės dugno.

Kiti pasakoja, kad bažnyčia prasmegusi dėl netinkamų apeigų. Toje vietoje gyvenęs nedoras žmogus, kuriam patikusi mergina. Jis norėjo ją vesti, bet pats jau buvo kartą vedęs ir negalėjo antrą kartą tuoktis bažnyčioje, bet mergina kitaip nesutiko už jo tekėti. Tada jie abu nuėjo pas kleboną. Tas vyras išsiėmė kardą ir grasindamas liepė juos apvesdinti. Tuo metu, kai jis pradėjo tarti priesaikos žodžius, bažnyčia su jais visais nugrimzdo į gelmes. Gyvulius ganę piemenys dar tris dienas girdėję varpų skambesį.

Šios duobės gilumoje gali būti palaidotas visiškai naujas varpas. Į ką tik pastatytą Užugosčio bažnyčią arkliais buvęs vežamas varpas. Važiuojant mišku, nusmukęs vežimo ratas, ir varpas nuriedėjęs į gilią duobę. Vėliau Užugosčio bažnyčioje buvęs įkeltas kitas. Jam skambinant mišioms, iš gilumos pritardavęs Velnio duobėn nugarmėjęs varpas.

Velnio pavadinimas duobei duotas vietiniams ėmus stebėti raguotųjų išdaigas. Anksčiau kai kada piemenys rasdavo velnių išmestų kryželių. Būdavo atsitikimų, kada genamos karvės užeidavo ant duobės liūno ir išplaukdavo į Škilietų ežerą. Praeiviai naktį dažnai girdėdavo kažkokius šūkavimus. Visa tai darydavę velniai, dėl to ir kilo pavadinimas Velnio duobė. Velniai neva puotaudavę apie vidurnaktį, todėl niekas nedrįsdavęs keliauti pro duobę sutemus.

Kadaise čia bandą ganęs piemuo ir nepastebėjęs, kaip veršiukas į duobę įsmukęs ir nugarmėjęs. Pamatė jį plaukiantį ežere, telkšančiame netoliese. Dabar tą ežerą vadina Atveršiu.

Mokslininkai Trakų Rajone esančią Velnio duobė yra įtraukę į labiausiai Europoje saugomų gamtos paminklų šimtuką. 30–40 metrų gylio piltuvo formos duobė susiformavo slenkant ledynams. Šioje vietoje po storu sąnašų ir nuosėdų sluoksniu buvo palaidotas didžiulis ledo luitas. Jis šylant klimatui ištirpęs ir toje vietoje likusi gili duobė. Kiti aiškina, kad duobę suformavo nuo ledyno pakraščio lyg krioklys krentanti tirpstančio vandens srovė arba dauba atsivėrė gruntą išplovus požeminiams vandenims. Keliama net  šioje vietoje nukritusio ir didžiulę daubą išmušusio meteorito versija.

Ar duobę formavęs meteoritas, ar ledyno luitas, ar bažnyčia turėję būti nemenki. Velnio duobė užima iki 4,5 hektarų ploto. Jos gylis žvelgiant žemyn net 40 metrų. Apačioje, pačiame duobės dugne po dešimties metrų durpių sluoksniu telkšo pelkutė.

Objektas : Kalnai ir duobės
Objekto tipas : Kalnai ir duobės
Savivaldybė : Trakų raj. sav.
Koordinatės : 54.611658, 24.515519
Atstumas iki Vilniaus (km) : 60
Požymiai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Related Listings