Zervynų kaimo gyvenvietė

Varėnos rajone – toks Zervynų kaimas plyti, Lietuvos perlu vadinamas. Kokiu gražumu jis garsėja! Prieš gerą amžių ar kiek daugiau susikūrė šis kaimas, tačiau vietovėse – žmonių jau gerokai anksčiau gyventa. Sako, XIII amžiuje čia jotvingiai šurmuliavo, o pirmoji ugnis maistui – dar paleolito eroje įskelta buvo.

Keliaudamas per visą kaimą vedančia smėlėta gatvele, gali grožėtis abipus skaidriavandenės gražuolės Ūlos upės išsidėsčiusiomis sodybomis, kurių pastatai dažnai suręsti iš gulsčių rąstų, kirstų tik kirviu, o ūkinių pastatų pamatai – sukalti iš medinių trinkų. Dar čia unikalios – grupinės sodybos su erdviais bendraisiais kiemais. Juose trobesiai ne bet kaip, o pagal pačių vietinių kadais susikurtą schemą išstatyti. Zervynų kaime taip pat ypatingi – kryžkelėse stovintys septyni aukšti kryžiai, baltomis „prijuostėlėmis“ puošti.

Nederlingos ir smėlėtos yra Zervynų žemės, todėl žemdirbystė čia niekad nebuvo svarbiausia. Užtat, kaip plačiai čia žinomi bitininkai drevininkai! Nuo seno bitės medų krovė šių miškų uoksuose, o vėliau – ir žmogaus padirbtose tinkamesnėse dravėse. Iki šiol Zervynose yra senųjų geinių, medų dravėse kopinėti skirtų, ir žmonių, mokančių jais laipioti. Dar grybus ir uogas vietiniai renka. Kadais zervyniečių džiovinti baravykai buvo vežami į Vilnių, Varšuvą, Peterburgą, o dabar – jau į pusę pasaulio iškeliauja!

Zervynose išties gražu, o šis grožis – ypatingai nuo Zervynų kalnelio pastebimas: visi kiemai ir vingiuotos gatvelės, vietinių ūlyčiomis vadinamos, matyt! Svečių čia daug. Per kaimą tekančia upe beveik kasdien praplaukia plaukikai baidarėmis, pravažiuoja dviratininkai. Dar ir keliautojai iš kitų kraštų vietovę aplanko. Tik pats kaimas visada tyli, kaip zervyniškiai sako, – sensta. Nors Zervynų kaimo tradicijos unikalios, bet pamažu ir jos drauge su kaimo žmonėmis iškeliauja į nebūtį: moterys jau beveik nebeaudžia gražiųjų lovatiesių, vyrai beveik nebemeistrauja dzūkiškai, nes ir tų vyrų jau vienas kitas beliko. Šiandien kaime nėra nė vienos karvės, nė vieno paršelio, tik vienas arklys laukams aparti ar malkų iš miško parsivežti. Net palaidi šunys ulyčiomis nelaksto. Tiesa, kaimo moterys pirmą mėnesio sekmadienį dar renkasi vis kitoje sodyboje, ten meldžiasi ir kalba rožinį. Pasidabinusios baltomis skarelėmis ir dar baltesnėmis prijuostėmis, jos dainuoja autentiškas dzūkiškas dainas, sutinka ir palydi kaimo svečius. Tik Zervynose gyvenusiam ir kūrusiam Juozui Apučiui nebyli ramybė niekad netrukdė: „…ta Zervynų kaimo tyla – ji yra pasakiška! Ir tos Zervynų kaimo moterys, kurios laiko visus namų ir kaimo kampus. Ir tos kaimo tradicijos man yra stebuklingos…“

Zervynas pastebėjo net lietuviškų filmų kūrėjai, o dauguma zervyniškių – šių kino juostų herojais tapo. Kai kurie dar dabar giriasi, kad ne bet kas, o Artistas jo namuose gyveno! O už filmo dekoracijomis užstatytus laukus – kaip kompensaciją gatavų bulvių jie gavo.

2010 metais Zervynų kaimas dėl savo unikalumo, etnoarchitektūros kultūrinės vertės bei ryšio su gamta ir aplinkos autentiškumu buvo paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Objektas : Piliakalniai
Objekto tipas : Gyvenvietės
Savivaldybė : Varėnos raj. sav.
Koordinatės : 54.111256, 24.496954
Atstumas iki Vilniaus (km) : 97
Požymiai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Related Listings