Ilgio ežero salos (Plungės r. sav.)
Ilgio ežere glūdi dvi nedidelės pelkėtos salos. Viena jų vadinama meilės sala. Ilzenbergo jaunimas tada Jonines ir kitas šventes buvo įsigudrinęs švęsti Ilgio ežero saloje, kur augo senas ąžuolas. Merginos tikėjo, kad tik prie šio medžio vaikinų pasakyti meilės žodžiai išliks tvirti ir ilgaamžiai, kaip ir pats ąžuolas. Todėl dažnai net pačios viliodavo vaikinus plaukti į salą. „Aš tave myliu“, – šiuos žodžius prie salos ąžuolo savo išrinktajai Ievai kartą ištarė ir Jonas. Nespėjus jiems susituokti, atvyko caro žandarai ir išsiuntė Joną į rekrūtus. Ačiū Dievui, ne 25 metams, kaip anksčiau, o 12 metų. Grįžo Jonas iš karo jau ne toks jaunas ir gražus. Nebesitikėjo, kad dar sutiks savo jaunystės meilę Ievą. Bet ar ne stebuklas? Ieva visą laiką jo laukė. Irgi ne tokia jauna, kaip kadaise, bet graži, tiesi, meilės kupinomis mėlynomis akimis. „Aš negalėjau tavęs nelaukti. Argi neprisimeni, kaip saloje, prie senojo ąžuolo, pasakei, kad mane myli. Šie žodžiai niekur nedingo, jie mus lydėjo ir saugojo, kad vėl pamatytume vienas kitą. Saloje pasakyti meilės žodžiai išlieka ir saugo. Ar dabar supranti?“ – švelniai Jonui pasakė Ieva. Netrukus jie susituokė, o jų laimei nieko netrūko.
Dabartiniams įsimylėjėliams norintiems išbandyti senojo ąžuolo galias plaukti į salą nebereikia. Į ją nuo Ilzebergo dvaro veda meilės tiltas.
Abiejų Ilgio ežero salų plotas vos dešimt arų. Jas perėjimui yra pamėgę vandens paukščiai. Didesnioji pailga sala driekiasi apie 50 metrų. Didžiausias jos plotis vos penki metrai. Mažesnioji sala dar siauresnė. Jei visu savo ūgiu per salo plotą nuspręstų išsitiesti aukštaūgis krepšininkas tai kojas gautų merkti vandenin, jos plotis vos pora metrų.