Kernavės piliakalnis
Dar vadinamas Aukuro kalnu, Barščių kalnu bei Šventu kalnu
Kernavė

Reikšmingiausia Kernavės kalva – Aukuro piliakalnis, senolių dar Barščių kalnu vadinamas. Nors ir žemiausia iš visų, tačiau kiek tvirtovių ant savo kuprotos nugaros ji išlaikė, kiek gaisrų iškentė! Su šia vietove susiję daug svarbių istorinių įvykių bei mūsų valstybės istorinių asmenybių.

Manoma, kad dar pirmaisiais amžiais po Kristaus čia plytėjo medinių sienų saugomas bei sunkiai prieinamas kiemas. O nuo jame stovėjusių medžio trobesių – ir visos Kernavės augimas prasidėjo. Sodybai sudegus, IV amžiuje čia, matyt, nauja troba išdygo. Bet ir šiai likimas nebuvo dosnus: atklydę klajokliai pirkią apšaudė iš lankų, o atsitraukdami – vėl liepsnose paskandino. Skaudi nelaimė buvo, nes gaisravietėje – žmonių ir gyvulių kaulai ritinėjos…

Senoliai mena dar prieš Lietuvos krikštą ant kalvos žmones į šventas apeigas susirinkdavusius. Nenuostabu, nes Kernavė buvusi Lietuvos pagoniško kulto centru! Čia iki vyriausiojo krivaičio mirties vaidilutės ant Aukuro kalno kurstė šventąją ugnį, Lizdeika nuo jo sakė pamokslus ir aiškino sapnus. Matyt, dėl to ir Aukuro beigi Šventu kalnu ji dar vadinama.

Vėliau žilagalviai mena XIII – XIV amžiais ant kalno medinę Kernavės pilį stovėjus. Ir gynyba jos gera buvo – su priešpiliais Mindaugo Sosto ir Lizdeikos Kalno piliakalniuose. Nenuostabu, nes tvirtovė seniau buvo viena svarbiausių Lietuvos valdovų pilių.

Tuometę pilies kalno aikštelę pakraščiuose regėtume medine, stulpų prilaikoma siena apjuostą. Drėgnoje žemėje iki pat šių dienų gerai išliko medinių pastatų liekanų. Dar Pilies kalną, aukštumose ir šlapiame Pajautos slėnyje iki pat Neries upės, supo didžiulė papėdės gyvenvietė. Net miestu vadinta ji buvo!

Kernavės apylinkes 1279 m. puolė Livonijos ordinas. Vėliau, po beveik amžiaus, pilį užėmė nuo Vilniaus su Ordino kariuomene žygiavęs Kęstučio sūnus Butautas. Tvirtovę iš slėnio pusės jis apšaudė iš arbaletų ir lankų, o apie tai primena – per trisdešimt rastų strėlių antgalių. XIV amžiaus pabaigoje Kernavės kunigaikštis buvo Jogailos brolis Vygandas (Aleksandras).

Kad ir kas Kernavės pilyje šeimininkaudavo, visais laikais jai nuo priešo gintis reikėjo. Apie tai byloja po pilies kalno velėna rasti kovos ginklai: geležiniai ietigaliai, grandininių šarvų fragmentas, kalavijo dalis. Nepaisant vis varginusių kovų, pilyje tikrai kunigaikščių gyvenama buvo. Juk kas kitas, jei ne ano meto didieji, būtų galėję iš Artimuosiuose Rytuose pagamintų stiklinių taurių vyną ar midų gerti…

1390 m. Kernavės pilį sudegino patys jos gynėjai. Žmonės čia nelaukė, kol ją užims artėjanti Ordino kariuomenė, kurios pusėje tada kariavo pats Vytautas… Tąsyk ir baigėsi tvirtovių era ant Aukuro kalno. Niekada daugiau jokia pilaitė čia nebeiškilo…

Objektas : Piliakalniai
Objekto tipas : Piliakalniai
Savivaldybė : Širvintų raj. sav.
Koordinatės : 54.882259, 24.850977
Atstumas iki Vilniaus (km) : 36
Požymiai
Comments
Panašūs objektai