Akmenys Mokas ir Mokiukas
Akmenimis paversti žmonės.Kadais buvo gyvi – juokėsi, verkė, mylėjo. Užkeikti – paversti akmenimis iki šių dienų pasmerkti taip gyventi amžių amžius. Mokas ir Mokiukas gulintys šalia Tauragno ežero mena savo istoriją.
Senų senovėje gyvenęs žmogus, vardu Mokas. Turėjęs žmoną ir sūnų. Darbšti buvo Moko šeima, dirbusi už visą giminę. Tačiau nusivylė Mokas kitų žmonių tingumu ir pats nustojo dirbti. Žmonės ėmė ant jo pykti, tad teko Mokui keltis kitur. Kartu su žmona ir sūnumi jis iškeliavo šiaurės link. Tačiau kelią pastojo Tauragno ežeras, kurį reikėjo perplaukti. Mokas pamokė žmoną ir sūnų plaukiant nesigręžioti ir nežiūrėti atgal. Sūnus paklausęs, o Mokienė nepaklausiusi ir nuskendusi. Verkęs Mokas, išlipęs ant kranto ir stovėjęs tol, kol suakmenėjęs. Ir dabar jis toje vietoje tebestovi. O Tauragno dugne liko Mokienė – didelis akmuo, į kurį žvejai dažnai tinklus suplėšo.
Tai paskutinė Moko ir Mokiuko kelionės stotele. Vietiniai sako, jog Moko būta išmintingo senolio dalinusio patarimus. Dar ir dabar tikima, kad priėjęs gyvenimo kryžkelę, išmintingiausią atsakymą rasi pasėdėjęs prie Moko akmens. Šie du masyvūs rieduliai stūkso Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, Šeimaties k. Moko akmuo primena nupjautą kūgį. Jo ilgis – 6 metrai, aukštis – 4 m. Riedulys giliai įsmigęs į žemę. Šalia – mažesnis akmuo – sūnus Mokiukas.
