Stelmužės ąžuolas

Zarasų rajone augantis Stelmužės ąžuolas vienas seniausių ąžuolų visoje Europoje. Jo amžius gali siekti 1,5–2 tūkst. metų.

Pagonybės laikais prie ąžuolo šaknų buvo kulto vieta. Čia susirinkę žyniai su vaidilutėmis kūreno šventąją ugnį. Joje degino aukas dievaičiui Perkūnui. Melsdami laukams derliaus, sėkmės medžioklėje aukodavo ožius, rugius, midų.

Po plačiomis ąžuolo šakomis, pavėsyje ilsėtis mėgdavo ir kariuomenes vedę kunigaikščiai. Bėdai prispyrus, ąžuolas tapdavo slėptuve. Stelmužės ąžuolo drevėje buvo aptiktas ten besislėpusio Napoleono kareivio griaučiai ir šautuvas. Kiti į drevę lįsdavo po ąžuolo šaknimis paslėptų lobių ieškoti, ar tikėdami, kad iš drevės veda kelias į požemių pasaulį.

Galiūnas Stelmužės ąžuolas žmonėms pasitarnavo ir ginantis nuo caro. Norėdami užtverti jam kelią, baudžiauninkai nukirto ąžuolo viršūnę ir užvertė ją ant pravažiavimo. Taip caras buvo pamokytas, kad valstiečiams vis dar baudžiavą tenka kęsti, nors kitur ji seniausiai panaikinta. Be viršūnės likęs medis žaliuoti nenustojo.

Stelmužės ąžuolui Lietuvoje tenka ne tik seniausio, bet ir storiausio medžio titulas. Jo  kamienas 13 metrų storio. Tai yra beveik dvigubai daugiau, nei kitų storiu išskiriančių Lietuvos ąžuolų. 2016 metais ąžuolas išrinktas ir Lietuvos metų medžiu. Iš jo gilių išaugę ąžuoliukai, vadinami stelmužiukais sodinami visoje Lietuvoje.

Vis dar žaliuojantį tituluotą senolį medį galima rasti Stelmužės kaime, Zarasų rajone.

Objektas : Medžiai
Savivaldybė : Zarasų raj. sav.
Koordinatės : 55.829978, 26.217566
Atstumas iki Vilniaus (km) : 160
Požymiai
Comments
Panašūs objektai