Vainežerio dvaro parkas (Lazdijų r. sav.)
Vainažerio dvaro parkas skaičiuoja jau 200 metų. Jame ne vienas tokio pat amžiaus ar net senesnis medis. Čia auga nemažai liepų, klevų, uosių, vinkšnų, taip pat svetimžemiai medžiai: pilkasis kėnis ir europinis maumedis. Senųjų medžių drevėse veisiasi įvairių rūšių paukščiai, vasarą įsikuria šikšnosparniai, naminių bičių spiečiai. Bitės dūzgia ir parko pievoje. Joms ovalo formos alėjoje pastatytos molinės trobelės.
Vainežerio parkas suformuotas XVII – XVIII amžiuje, kai netoli ežero pakrantės buvo pastatyti rūmai. Dvaras ilgą laiką priklausė tai vieniems tai kitiems didikams. Visi jie pagal savo sumanymus ir pageidavimus parką vis gražino, pildė naujais augalais. Tuo metu šalia parko buvo užveisti du sodai, medelynas. 1831 metais dvarą valdant dvarininkui Ignacui Ablamavičiui čia buvo apsistojusi sukilimo dalyvė grafaitė Emilija Pliaterytė. Ji dvare atsidūrė kai miškais bandė pasiekti Varšuvą ir ten tęsti sukilimo kovas. Tačiau pritrūkus jėgų ir sušlubavus sveikatai kelionę teko nutraukti. Jos bendražygiai kreipėsi į vietinį Vainežerio dvarininką prašydami padėti ligonei. Ignacas Ablamavičius ligonę priėmė savo priežiūron. Po kiek laiko Emilija Pliaterytė šiame dvare mirė. Dabar jai parko pievoje pastatytas paminklas.
Po antrojo pasaulinio karo dvaro pastatus nusiaubė ugnis. Sodų vietoje buldozeriai išstumdė žemes. Liko tik senieji parko medžiai. Jie supa parko takus ir alėjas, vienas nuo kitų atskiria atviras erdves. Parkas užima beveik 18 hektarų teritoriją. Į jo teritoriją patenka ir parką skiriantis to paties pavadinimo ežeras. Vienas lankomiausių objektų Lazdijų rajone – Vainežerio parkas yra paskelbtas dendrologinę vertę turinčius gamtos paveldo objektu.
Netoliese nuo parko stūkso 6 metrų pylimas. Jis žiedu juosia trapecijos formos aikštelę. Tai Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas. Manoma, kad jį XVII–XVIII amžiuje dvarininkai naudojo bandydami apsaugoti savo valdas per karą su Švedija ir Rusija . Šioje vietoje buvo įrengta tuometinės kariuomenės stovykla.