Gražiausios Lietuvos salos – rojaus kampeliai arti namų

Gražiausios Lietuvos salos – rojaus kampeliai arti namų

Turbūt visi kartais pagalvoja, kaip gera būtų pasislėpti nuo rūpesčių ir darbų negyvenamoje saloje. Bet ar žinojote, kad tam visai nereikia skristi į pasaulio kraštą? Lietuvos ežeruose gausu nuostabaus grožio tiek gyvenamų, tiek negyvenamų salų ir salelių bei pusiasalių.

Senovėje salas buvo pamėgę didikai, kurie statė ten pilis, įsirengdavo vasarnamius, medžiodavo ir puotaudavo. Kai kuriose salose yra likę net viduramžius menančių statinių liekanų. Žymiausia tokių vietų – Trakuose, Galvės ežere esanti Pilies sala, kurią dažnas lietuvis yra aplankęs ir pasivaikščiojęs po didingą Trakų pilį.

Pilis atstatyta pagal archeologinių tyrinėjimų duomenis ir tik jos pamatai mena gūdžius viduramžių laikus. Pilies viduje nuolat vyksta archeologinių radinių ekspozicijos, padėsiančios geriau pažinti senovės žmonių gyvenimą ir buitį. Į salą galima patekti ją su Trakais jungiančiais tiltais arba romantiškai nusiirti valtelėmis, kurias pakrantėje nuomoja vietiniai.

Manoma, kad panaši pilis XI amžiuje stovėjo ir Platelių ežere esančioje saloje, o paties ežero dugne esą nuskendusios tos Žygimanto Augusto pilies liekanos.  Įdomu, kad puikiai po vandeniu išsilaikė tuometinę Šventorkalnio gyvenvietę bei Pilies salą jungęs medinis tiltas, kurio polius nardydami galite išvysti ir jūs.

Platelių ežero Pilies sala nedidelė, vos pusšešto hektaro, tačiau vaizdinga ir turtinga savo gamta. Saloje auga šimtamečiai ąžuolai ir liepos, o pavasarį gausiai žydintis tuščiaviduris rūtenis yra įrašytas į Raudonąją knygą. Štai kitas šios knygos herojus – tikrasis žvynbaravykis – yra taip pamėgęs salos ekosistemą, kad niekur kitur Lietuvoje net ir neauga.

Platelių ežerą puošia ir ne tokia žymi, tačiau šiek tiek didesnė Briedsalė. Ši sala kadaise buvo pilna laukinių žvėrių, o ypač ją mėgo briedžiai. Iš čia ir kilo salos pavadinimas. Turbūt numanote, kur tais laikais medžioti traukdavo Pilies saloje įsikūrę didikai ir jų svečiai. Mūsų laikais saloje briedžių nebesutiksite, o didžiąją jos dalį užima pelkynai. Tiesa, juose namus randa ne mažiau įdomūs gyvūnijos atstovai: didieji ančiasnapiai , klykuolės ir kiti pelkių paukščiai bei smulkieji gyvūnai.

Nedaug kas žino, kad mažutė Varėnos rajone Ilgio ežere esanti salelė slepia gražią ir romantišką istoriją. Meilės vardu pavadintoje saloje auga senas ąžuolas. Kadais žmonės tikėjo, jog prie jo ištarta meilės priesaika sujungs kur kas tvirčiau, nei bažnytiniai saitai. Prie ąžuolo traukdavo įsimylėjėliai, vildamiesi, kad šventas medis, išklausęs meilės prisipažinimą, palaimins juos ištikimybei ir amžinai meilei. Šiuo metu į salą nuo Ilzenbergo dvaro veda tiltelis, kuris taip pat pavadintas Meilės vardu.

Gausiai salomis pasidabinęs Baluošo ežeras Ignalinos rajone. Jame – net septynios salos. Ilgasalė, didžiausia iš salų, įdomi tuo, kad jos viduryje susiformavęs atskiras ežerėlis, vadinamas „Baluošo akimi“. Tokia sala – vienintelė Lietuvoje. Jos lelijomis gausiai apaugusias pakrantes labai pamėgę vandens paukščiai, kurie ten peri savo jauniklius.

Įdomios ne tik Lietuvos salos, bet ir pusiasaliai bei ragai. Vienas žymiausių– Naglių ragas Neringoje. Prie Juodkrantės į Kuršių marias besidriekiantis ragas susiformavo, kai netoliese iškirtus mišką vėjo pustomos kopos ėmė slinkti į vandenį. Ragas pavadintas kadaise toje vietoje buvusio kaimo vardu. Kaimą užpustė ant jo slenkanti kopa, o žmonės išsikėlė į kitas gyvenvietes. Naglių ragą galima apžiūrėti keliaujant Naglių rezervato pažintiniu taku. Tik būkite atsargūs ir atidūs gamtai – šiose vietovėse gausu į raudonąją knygą įrašytų augalų, paukščių ir smulkių gyvių.

Iš ežeruose esančių ragų verta aplankyti Dringio ragą Ignalinos rajone. Pailgas ir siauras ragas driekiasi iki pat ežero vidurio. Negilus, smėlėtas ragą supančio ežero krantas vilioja žuvautojus, kurie, sakoma, iš ten grįžta su pilnais kibirais. O beveik visas ragas apaugęs pelkėtu mišku ir paskelbtas gamtos paveldo objektu.

Daugiau vaizdingų salų, pusiasalių ir ragų aprašymų keliautojai ras interneto svetainėje www.lietuvosgamta.lt. Taip pat joje gausu unikalių nuotraukų, video gidų ir video pasakojimų apie gražiausias lankytinas Lietuvos vietas. Visas jas nesunkiai pasieksite naudodamiesi svetainėje nurodytomis koordinatėmis ir žemėlapiais.