Lietuvos kopos – nuolat kintantis trapus grožis

Kasdien vėjo vis naujai supustytos Lietuvos pajūrio kopos kalba apie tai, koks trapus ir nuolat kintantis yra gamtos kuriamas grožis. Istoriniai šaltiniai byloja, jog kadaise kopos mūsų pajūryje buvo gerokai aukštesnės ir priminė didžiulius smėlio kalnus, o jų nuošliaužoms garmant į vandenį garsas sklisdavęs už kelių dešimčių kilometrų. Šiuo metu kopos gerokai sumenkusios, tačiau vis dar išlaikiusios savo nepaprastą grožį, unikalią augmeniją ir raminančią, romantišką atmosferą.

Lietuviai saugo šimtus padavimų bei legendų apie kopų atsiradimą. Vienas labiausiai žinomų padavimų byloja, jog Lietuvos pajūrio kopos suneštos ten gyvenusios milžinės mergaitės Neringos rankomis. Graži ir darbšti mergelė norėjusi ištekėti ir paskelbusi, kad atiduos ranką ir širdį tam, kuris permes per marias akmenį. Vienas stipruolis pajėgė užduotį įvykdyti ir tuo labai įpykdė Bangpūtį, kuris norėjo pats Neringą į žmonas gauti. Bangpūtys sukėlė didžiulę audrą, kuri ėmė semti ištisus kaimus. Čia atskubėjo milžinė Neringa. Mergaitė saujomis sėmė iš jūros dugno smėlį ir pylė į pakrantes, kad užtvertų kelią bangoms. Visi neringiškiai patvirtins – taip ir gimė didingos smėlio kopos.

Kopos yra dviejų rūšių – judriosios ir nejudriosios. Judriąsias kopas dengia tik menka augalija. Kasdien vėjas vis naujai pašiaušia jų bangeles, o per metus kopos vėjo kryptimi pasislenka nuo kelių centimetrų iki kelių metrų. Didžiausias judriąsias kopas Lietuvoje rasite Kuršių Nerijoje. Tai – kiek daugiau kaip 50 metrų aukščio Parnidžio, Urbo ir Didžioji kopos.

Judriosios kopos dabar džiugina Lietuvos ir užsienio turistų akį, tačiau kadaise kėlė rimtą grėsmę pajūrio gyventojams. Išlikę daug istorijų apie kopų palaidotus kaimus. Vienas jų – Naglio kaimas, kurį prieš pusantro šimto metų užpustė vėjo atnešta Agilos kopa. Septynios gyventojų kartos bandė sustabdyti ant trobų slenkantį smėlį, tačiau veltui – smėlis netrukus vėl užplūsdavo gatves ir užtvindydavo trobesius. Galiausiai gyventojai pradėjo trauktis su visais pastatais. Du šimtus metų kaimas migravo – gyventojai kėlėsi vis po keletą kilometrų tolyn, kol pagaliau liovėsi kovoti prieš gamtą ir palikę teritoriją apsigyveno kituose kaimuose – Preiloje ir Pervalkoje.

Gal ir šių gyvenviečių būtų laukęs panašus likimas, tačiau žmonės rado būdą „nuraminti“ slenkančias kopas. Iš užsienio vežėsi augalus ilgomis, plačiai išsikerojusiomis šaknimis ir apsodino jais kopas. Šie kopų sutvirtinimo darbai ne tik užtikrino, kad judriosios kopos nebepraris kaimų, tačiau ir padėjo sustabdyti kopų slinkimą žemyn.

Dažniausiai judriosios kopos apsodinamos krūmokšniais ir mažaūgėmis pušelėmis, kurių šaknys tarsi apglėbia kopų masyvus ir saugo juos nuo išsibarstymo. Taip gimsta naujas gamtos ir žmogaus rankų darbo kūrinys – nejudriosios arba negyvosios kopos, kurios gali pasigirti unikalia augmenija, nesutinkama niekur kitur Lietuvoje.

Vaikščiojant mažaūgių pušelių pavėsyje lengva pasijusti lyg pasakoje. Vasarą ten smagu pasislėpti nuo saulės kaitros, atgaivinti plaučius spygliuočių skleidžiamu aromatu ir tiesiog pasidžiaugti ramybe.

Aukščiausia negyvoji Lietuvos pajūrio kopa – Vecekrugo. Ji siekia 67 metrus. Įmantrus kopos pavadinimas kilo nuo senovėje kopos papėdėje stovėjusios smuklės. Senųjų pajūrio gyventojų, kuršių, kalba „vece“ reiškia senas, o „kruogs“ – smuklė. Daniškomis pušelėmis apsodintos kopos viršūnėje rasite apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Nidos ir Pervalkos miškus, jūrą ir marias.

Netoli keliauti ir iki kitos kopos, vadinamos Skripsto vardu. XVIII a. palaidojusi visą Karvaičių kaimą, dabar ši kopa taip pat apželdinta miškais. Užkopę į kopą rasite ąžuoliniame paminkle įrėžtas tuose kraštuose gimusio žymaus lietuvių poeto Liudviko Rėzos eiles, skirtas kaimus naikinančių kopų didybei atminti.

Daugiau apie Lietuvos kopas galite sužinoti interneto svetainėje www.lietuvosgamta.lt. Čia rasite lankytinų kopų nuotraukas, trumpus filmukus apie jas bei audio pasakojimus. Išsirinkę sau patinkančią kopą, lengvai ją rasite naudodamiesi svetainėje pateiktomis koordinatėmis ir žemėlapiu. Belieka palinkėti gražios ir turiningos kelionės!