Pasižvalgykite iš aukščiau – Lietuvos kalnai, gūbriai ir skardžiai

Pasižvalgykite iš aukščiau – Lietuvos kalnai, gūbriai ir skardžiai

Iš pažiūros vien lygumos ir miškai, bet atidžiau pasižvalgius, Lietuvos kraštovaizdis slepia daug įdomybių. Prieš tūkstančius metų per Lietuvos teritoriją judėję ledynai sugrūdo kalnų, gūbrių ir skardžių. Senovėje tose apylinkėse gyvenusios baltų gentys ant iškilių vietų statydavosi pilis, kurdavo dievams aukurus ir sodindavo apeiginius ąžuolus. Kalnai buvo gerbiami, apie juos dainuotos dainos, kurti padavimai. Mūsų laikais išliko ne tik tautoaskos apie kalvas ir gūbrius, bet ir ritualų, kuriuos lietuviai vis dar prisimena ir juokais ar ne juokais pakartoja. Pavyzdžiui, lankant kalną, neštis ant jo akmenėlį, simbolizuojantį auką pagonių dievams.

Ne taip jau gausiai Lietuvą puošiančios didelės kalvos visais metų laikais traukia keliautojus, norinčius apžvelgti šalies grožybes iš aukščiau.  Vasarą ant kalvų ir kalnelių kuriami Joninių laužai ir švenčiamos kitos kalendorinės šventės, o žiemą nuožulnesni kalneliai džiugina vaikus ir suaugusius, skubančius ant jų su rogutėmis ir slidėmis.

Nuostabi panorama atsiveria nuo Ignalinos rajone esančio Ladakalnio. Nuo 175 metrų aukščio kalvos iš paukščio skrydžio apžvelgsite miškų viršūnes ir šešis tyvuliuojančius ežerus. Ne mažiau graži už kraštovaizdį ir paties kalno istorija. Kadaise ant šio kalno stovėjo baltų šventykla vienai seniausių šio krašto deivių – visos gyvybės motinai Ladai. Anuomet pagonys nešdavo ant kalno jai visokias gėrybes – maistą, pinigus, brangius papuošalus ir audinius. Vietiniai vis dar patvirtins – į kalną tuščiomis užlipti nedera. Tačiau brangias aukas pakeitė kuklesnės. Dabar lipantieji į Ladakalnį nešasi po akmenuką. Užlipę „auką“ turite palikti prie kalno viršūnėje augančio ąžuolo. Tik nepamirškite sugalvoti noro!

Vaizdingumu užburia Varėnos rajone, netoli Mančiagirės kaimo besidriekiantys skardžiai. Srauniausios Lietuvos upės Ūlos išgraužti 28 metrų aukščio skardžiai nuolat kinta, nes upės vanduo toliau juos ardo, suteikdamas vis kitą išvaizdą. Pati upė labai pamėgta baidarininkų. Ties Mančiagirės skardžiais jiems tenka gerokai pasidarbuoti, mat slenkant skardžių šlaitams į vandenį suvirtę medžiai neretai užtveria kelią. Skardžių viršuje įrengta saugi apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas. Čia pat galima išvysti ir Ūlos akimi vadinamą versmę. Jos požeminiai vandenys trykšta dideliu spūdžiu, todėl atrodo, kad versmė virdama kunkuliuoja.

Besitraukiantys ledynai išdaigų prikrėtė ir teritorijose, kuriose dabar plyti didmiesčiai. Pavyzdžiui, Vilniaus Šeškinės rajone esantis kalvagūbris, vadinamas Šeškinės ozu. Iki 18 metrų aukščio siekiantis kalvagūbris vingiuoja apie kilometrą ir baigiasi nedideliu apvaliu ežerėliu. Net vietiniai gyventojai ne visi žino, jog šis geologinis reiškinys pasaulyje labai retas, o Lietuvoje tokių kalvagūbrių galima rasti net devynis.

Nors kalvuotesnė yra Rytinė Lietuvos dalis, tačiau pajūris taip pat gali pasiūlyti įspūdingų atradimų. Jei lankysitės prie Baltijos jūros, nepraleiskite progos aplankyti Olando kepure vadinamą skardį. Žiūrėdami iš jūros pusės žvejai skardyje įžvelgė olandiškos kepurės siluetą, taip vietovę ir pavadino. Be to, kadaise čia iš tiesų gyveno Olandų pirkliai. Romantiškas vaizdas atsiveria tiek nuo jūros kranto žvelgiant į 25 metrų aukščio smėlėtą skardį, tiek užlipus ant jo pušelėmis apaugusios viršūnės. Minkšto, balto smėlio pakrantė nusėta vandens iš skardžio išplautais didesniais ir mažesniais akmenimis. Nepatingėkite ir pasivaikščiokite pakrante išilgai skardžio – išvysite dešimtis upeliukų ir šaltinėlių, besisunkiančių iš Olando kepurės šlaito.

Neaplenkite ir už marių netoli Juodkrantės kylančio Raganos kalno. 42 metrų aukščio kalnas yra tarsi perskilęs į dvi dalis ir apaugęs žavingomis pajūrio pušelėmis. Legenda sako, kad trumpiausiomis metų naktimis ant šio kalno vykdavusios raganų puotos, į kurias atskrisdavusi net visų jų vyriausioji – deivė Ragė. Mūsų laikais kalną puošia medinės raganų, velnių, slibinų ir jūrų laimių skulptūros. O vietoje raganų puotų ant kalno vietiniai švenčia Jonines. Kalnas dėl šios tradicijos kartais dar vadinamas Jonų kalnu.

 

Daugiau informacijos apie šiuos ir kitus Lietuvos gamtos objektus rasite interneto svetainėje www.lietuvosgamta.lt. Kiekvieną gamtos objektą apžiūrėsite unikaliose nuotraukose, paklausysite audio gido patarimų bei galėsite peržiūrėti video įrašus apie Lietuvos gamtą. Kiekvieną objektą nesunkiai rasite naudodamiesi svetainėje pateiktomis koordinatėmis bei žemėlapiais.