Piliakalniai – unikalus baltų istorijos paveldas

Senovės baltų tautos, tarp jų ir dabartiniai lietuviai, nebuvo gamtos apdovanotos geromis gynybinėmis sąlygomis. Lietuviškos lygumos nebuvo tinkamos nei slėptis, nei gintis. Todėl mūsų protėviai savo rankomis kasė ir pylė įtvirtinimus gyvenvietėms. Dauguma šių prieš tūkstančius metų iškastų struktūrų išliko iki mūsų dienų ir yra vadinamos piliakalniais.

Piliakalniai būdingi tik baltų kultūroje, mat kitos tautos turėjo pakankamai geras gamtines sąlygas tvirtovėms įsirengti. Istorikai teigia, kad pirmieji piliakalniai galėjo būti suformuoti 1000 m. prieš mūsų erą.

Lietuvoje yra išlikę apie 850 piliakalnių. Visi jie mena gilią istoriją, kurios alsavimą galite pajusti aplankę šiuos savitus baltų genčių gyvenimo ir kovų liudininkus.

Vieni žymiausių ir didžiausių Lietuvoje – Kernavės piliakalniai.  Penki Širvintų rajone, Kernavės miestelyje riogsantys piliakalniai yra įtraukti į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Saugomas ir pats miestelis, alsuojantis viduramžių dvasia. Vasarą Kernavėje vyksta gyvosios archeologijos šventės, kurių metu ant piliakalnių atgyja senieji amatai, skamba viduramžių muzika, vaišinamasi to meto patiekalais. Tačiau Kernavės piliakalnius smagu lankyti bet kuriuo metu. Tik būtinai pasidomėkite turtinga jų istorija ar keliaukite po Kernavę kartu su gidu. Juk, pavyzdžiui, Aukuro piliakalnis, atrodo kur kas įspūdingiau, kai žinote jo paslaptis. Yra istorikų, manančių, kad ant šio kalno vaidilutės prižiūrėjusios dievams skirtą aukurą. Kiti istoriniai šaltiniai kalba apie čia pat stovėjusį kunigaikščio Traidenio dvarą.

Keliautojų labai mėgstamas ir Palangos piliakalnis, dar vadinamas Birutės kalnu. Istorikai mano, kad šioje vietoje maždaug IX – XV a. buvo įrengta šventykla. Joje žyniai ne tik atlikdavo apeigas, bet ir stebėdavo dangaus kūnų judėjimą iš kurio spėdavo apie artėjančias negandas, pranašaudavo orus. Su šiuo piliakalniu susijusi ir viena gražiausių Lietuvių meilės legendų. Esą ant kalno buvęs aukuras deivei Praurimei. Jį kursčiusi tyros širdies vaidilutė Birutė. Kartą iš karo jodamas kunigaikštis Kęstutis pamatė mergaitę, pamilo iš pirmo žvilgsnio ir paprašė už jo tekėti. Birutė sutiko, kunigaikštis parsivežė ją į Vilnių ir susilaukė sūnaus Vytauto, kuris vėliau tapo didžiu valdovu ir užkariautoju. Aplankę Palangos piliakalnį ir pasidomėję jo legendomis bei istorija, skirkite laiko šią vietą supančioms įdomybėms – gintaro muziejui, grafų Tiškevičių dvarui, botanikos sodui. Netoliese ir Baltijos jūra, todėl veiklos tikrai užteks visai dienai.

Kitą įdomų piliakalnį rasite Dubingiuose, Molėtų rajone. Piliakalnis stovi Asvejos ežero pusiasalyje. Manoma, kad ant piliakalnio XIV a. stovėjo medinė pilis, turėjusi saugoti nuo Livonijos ordino puldinėjimų. Dubingių piliavietė laikoma didžiausia Lietuvoje, čia vykdoma daug archeologinių tyrinėjimų, kurių metu rasta čia stovėjusios bažnyčios bei Radvilų giminės rūmų liekanos bei pačių didikų palaikai. Per piliavietės teritoriją, bažnyčios ir užkonservuotas rūmų liekanas veda pažintinis takas. O pasidomėjus istoriniais ir archeologiniais atradimais atsigaivinti ar net pažuvauti kviečia švarus Asvejos ežeras. Dubingių apylinkės taip pat garsėja gausybe vaizdingų, švarių, maudynėms tinkamų ežerų, todėl piliakalnio lankymas gali tapti smagia pramoga šalia kitų vasaros malonumų. Ne mažiau smagu ten apsilankyti ir šaltuoju metų laiku ežerui užšalus.

Kiekvienas Lietuvos rajonas gali pasigirti mažesniais ar didesniais piliakalniais. Tad pasidomėkite – prie jų tikrai verta sustoti važiuojant pro šalį, o gal praleisti ir visą dieną sklaidant gyvus Lietuvos istorijos puslapius.

Gražiausius Lietuvos piliakalnius lengvai rasite pasinaudoję koordinatėmis ir žemėlapiais, pateiktais interneto svetainėje www.lietuvosgamta.lt. Su piliakalnių istorija čia supažindins audio pasakojimai, trumpi filmukai bei gausybė geros kokybės nuotraukų. Belieka išsirinkti patinkantį piliakalnį ir ruoštis į kelionę!