Prakeikti ir pašventinti - ką slepia didieji Lietuvos akmenys?

Lietuva nėra uolėtas kraštas, todėl lygiuose laukuose ir miškuose stūksantys neįprastai dideli akmenys nuo seno žadino žmonių vaizduotę. Kokiu būdu lygumoje išdygo vienišas kelis šimtus tonų sveriantis riedulys? Gal velnias bėgdamas iš maišo pametė? O gal laumės po jais savo turtus paslėpė ir pažymėjo?

Iš tiesų riedulius į mūsų kraštą prieš dešimtis tūkstančių metų atnešė slinkdami ledynai. Tai – natūralūs gamtos paminklai, senovėje garbinti, apipinti legendomis, ritualų metu naudoti kaip aukurai ar altoriai. Buvo tikėta, kad prie vienų akmenų vaidenasi, kiti ant jų pasėdėjus suteikia vaisingumo ar jėgų. Kai kurie rieduliai laikyti šventais arba prakeiktais. Kiekvienos bendruomenės aptiktas didelis riedulys gaudavo vienokį ar kitokį vaidmenį senovės žmonių gyvenime.

Šiuo metu didieji Lietuvos akmenys – gausiai vietinių ir užsienio turistų lankomi objektai. Bene labiausiai sakmėmis apipintas ir gausiausiai lankomas Lietuvos akmuo – Anykščių apylinkėse stūksantis Puntukas. Šis 265 tonas sveriantis milžinas yra 7,3 metrų ilgio ir 5,7 metrų aukščio. Legenda byloja, kad Puntuką nešė velnias, norėjęs akmenį užmesti ant jo kelyje pastatytos bažnyčios. Nelabajam benešant akmenį pragydo gaidys, velnias prapuolė, o akmuo liko gulėti. Kitas padavimas aiškina akmens vardo kilmę. Čia vėl nagus prikišo velnias. Akmenį jis norėjo užmesti ant žyniuonės trobos, tačiau nepataikė. Akmuo nukrito ant namo, kuriame gyveno kaimo pikčiurna, vardu Puntukas. Iš čia ir riedulio pavadinimas.

Mūsų laikais Puntukas tapo paminklu Lietuvos didvyriams – pirmiesiems savadarbiu lėktuvu Atlantą perskridusiems lietuviams lakūnams S. Dariui ir S Girėnui. Riedulį puošia jų bareljefai ir žodžiai, skirti tautiečiams.

Dydžiu Puntuką lenkia tik vienas mūsų krašto riedulys – Barstyčių akmuo. Puokės kaime riogsantis laivo formos akmuo sveria apie 680 tonų, yra 13 metrų ilgio ir 7,5 metrų pločio. Manoma, kad ledynai akmenį atgrūdo iš Suomijos prieš 14 tūkst. metų. Akmuo ilgą laiką išbuvo po žeme ir tik 1957 metais aptiktas ir iškastas. Padavimas byloja, kad toje vietoje, kur stovi akmuo, kadaise buvusi pagonių šventykla dievui Perkūnui.

Įdomūs ne tik patys didžiausi rieduliai. Kai kurie ne tokių įspūdingų gabaritų akmenys slepia įdomias ir net šiurpias istorijas. Pavyzdžiui, Utenos miškuose šalia Tauragno ežero galite aplankyti Moką ir Mokiuką. Padavimas sako, kad kadaise per ežerą plaukė šeima. Tėvas ir sūnus perplaukė, o motina nuskendo. Tėvas su sūnumi tiek verkė krante, kol virto akmenimis.

Šiurpių istorijų mėgėjams turbūt bus įdomūs Kretingos rajone stūksantis akmuo Daubos kūlis ir Kalniškės akmuo, kurį rasite visai netoli – Klaipėdos rajone. Iki dabar kai kurie vietinių kaimų gyventojai sako, kad prie šių akmenų vaidenasi. Jei tikite dvasiomis ir mėgstate nugarą bėgančius šiurpus, aplankykite šiuos akmenis. O gal ir stovyklavietę prie jų įsirenkite? Kas žino, kokių įdomybių teks išvysti naktį prie paslaptingų riedulių.

Gražiomis istorijomis apipinti ir mažiau žinomi akmenys, kuriuos smagu atrasti iškylų metu.  Vaizdinguose Varėnos rajono miškuose žvalgykitės Raganos akmens. Kadaise šis akmuo buvo 7 metrų ilgio ir 3 metrų aukščio, o dabar jis suskilęs į 13 gabalų ir apaugęs samanomis. Legenda pasakoja, kad viena pikta vėlė nešė šį akmenį raganos piliai mūryti. Tačiau, kaip Lietuvių tautosakoje dažnai nutinka nelabiems sutvėrimams, akmuo išsprūdo iš rankų, krito, suskilo ir liko gulėti miške.

Taigi, prieš lankydami didžiuosius Lietuvos akmenis, pasidomėkite, kokie mitai, padavimai ir prietarai juos puošia. Tuomet kiekviena tokia kelionė virs magiška išvyka.

Daug tautosakos įdomybių rasite interneto svetainėje www.lietuvosgamta.lt. Čia taip pat galėsite apžiūrėti didžiausių Lietuvos akmenų nuotraukas bei trumpus filmukus, paklausyti audio pasakojimų. Na o išsirinkę jums įdomiausią akmenį, svetainėje rasite jo koordinates bei vietą žemėlapyje.