Šimtamečiai Lietuvos medžiai – žmonių išsaugotas gamtos turtas

Lietuviai nuo seno mylėjo ir brangino savo girias, o šimtamečius medžius laikė šventais. Pagarba galingiems ąžuolams, uosiams, liepoms, pušims jaučiama ir mūsų dienomis.

Lietuvoje apie 250 medžių yra pripažinti saugomais gamtos paminklais. Tarp jų – ir vienas seniausių medžių Europoje – Stelmužės ąžuolas. Tikslaus senolio amžiaus niekas nežino, tačiau spėjama, kad jam – daugiau kaip 1 tūks. metų. Nors kai kurie mokslininkai sako, kad ąžuolas gali būti ir dvigubai vyresnis. Zarasų rajone augančio galiūno kamienas siekia 13 metrų, o jam apglėbti reikia 10 drūtų vyrų. Šis medis laikomas visų Lietuvos ąžuolų simboliu. Saugomi net iš jo gilių išaugę medeliai. Jie senolio garbei vadinami stelmužiukais ir sodinami visoje Lietuvoje.

Kitas didingas ąžuolas auga Plungės rajone. Mingėlos ąžuolas skaičiuoja šimtus metų, tačiau tikslus jo amžius taip pat nežinomas. Istorikai teigia, kad XV amžiuje, kai Lietuvos teritorijoje buvo įvedinėjama krikščionybė, šventieji ąžuolai buvo masiškai naikinami dėl jų reikšmės baltų genčių tikėjimui. Gali būti, jog Mingėlos ąžuolui tik per plauką pavyko išvengti liūdno jo brolių likimo. Vietiniai pasakoja legendą, esą kryžiuočiams įsakius nukirsti ąžuolą, niekas nedrįso to padaryti. Galiausiai, vienas kaimietis, vardu Mingėla, sutiko už atlygį imtis užduoties. Bet ir tam sudrebėjo kinkos – nurėžė tik medžio viršūnę. Vėliau kaimo gyventojai parsidavėlį Mingėlą už šventam medžiui padarytą žalą paskandino Minijos upėje.

Ne šiaip lietuviai ąžuolus gerbė ir gynė. Jie buvo laikyti galingiausio iš baltų dievų – Perkūno – medžiais. Prie ąžuolų kriviai atlikdavo svarbiausius ritualus, o vaidilutės degino šventąją ugnį. Ąžuolas buvo siejamas su vyriška jėga, stiprybe, ištverme ir išmintimi. Senas paprotys sako, kad gimus berniukui šeima turėjo pasodinti ąžuoliuką, o mergaitei – liepą.

Liepos buvo laikomos likimo deivės Laimos medžiais ir siejamos su moterišku vaisingumu, grožiu, jaunyste. Kaip ir prieš šimtus metų, taip ir dabar lietuvės eidamos į pirtį nešasi iš liepos šakelių surištą vantą. Liepa plačiai taikoma ir lietuvių liaudies medicinoje. Iš liepos žiedų verdama prakaitavimą skatinanti arbata nuo kosulio bei peršalimo.

Manoma, kad seniausia ir storiausia liepa Lietuvoje auga Kauno rajone, Braziukų kaime. Apie 3-4 šimtų metų senumo medis meiliai vadinamas Liepa motinėle. Vietiniai pasakoja, kad XIX amžiaus viduryje prie liepos rinkdavosi sukilėliai, kuriems liepos drevė buvo tapusi slėptuve. Esą drevėje tilpdavo 7 vyrai.

Kita Kauno rajone, Lampėdžiuose, auganti liepa tituluojama gražiausiu Lietuvos medžiu. Ją žmonės taip ir vadina – Lampėdžių liepa gražuolė. Apie pustrečio šimto metų senumo liepos kamienas išsišakojęs į keturias dalis, o plačiai išsikerojusios medžio šakos ir lapija sudaro įspūdingą 22 metrų lają. Teigiama, kad ši liepa – tai kadaise viena šalia kitos pasodintos penkios liepaitės, kurios suaugo į vieną kamieną, tačiau viršūne vis dar prilygsta penkių liepų didybei.

Jei liepos ir ąžuolai nuo seno sieti su didingais baltų dievais, tai spygliuočiams teko mažiau garbingas likimas. Pušis ir egles protėviai siejo su raganomis ir kitomis nelabomis būtybėmis. Eglės laikytis mirties, nelaimės medžiu. Iš tų laikų išlikęs paprotys eglės šakomis barstyti slenkstį namų, kuriuose pašarvotas miręs žmogus bei puošti eglišakiais kapus.

Viena įdomiausių eglių auga Žemaitijos nacionaliniame parke, Plokščių miške. Šis medis dėl savo keistos formos pramintas Egle boba. Įsižiūrėjus storas, gumbuotas eglės kamienas primena į kuprelę susirietusią storą bobulę. Na o Kauno rajone, Rumšiškėse auga storiausia Lietuvos pušis. Jos kamienas siekia 4 metrus, o numanomas amžius – apie 200 metų.

Ne mažiau stebina ir kiti šimtamečiai Lietuvos medžiai: tuopos, uosiai, kaštonai, maumedžiai. Daugiau apie juos sužinoti galite interneto svetainėje www.lietuvosgamta.lt. Čia rasite unikalių medžių nuotraukų, galėsite išgirsti audio gido pasakojimų bei pažiūrėti video filmų apie Lietuvos medžius. Svetainėje taip pat sužinosite apie kitas Lietuvos gamtos įdomybes bei galėsite lengvai jas rasti naudodamiesi pateiktomis koordinatėmis ir žemėlapiais.