Kopos

Kopos

Pajūryje it baltas auksas tviskančios, minkštos it pūkas smėlio kopos – milžinės mergaitės rankų darbas. Mergaitė milžinė, vardu Neringa, buvo ypatinga, graži, garsėjo savo gerais darbais. Tačiau nusprendė tekėti tik už vyro, kuris gali permesti akmenį per marias. Tik vienas jaunuolis šią užduotį įvykdė. Tai užrūstino Bangpūtį, bangų valdovą ir tas jūroje sukelęs didelę audrą. Jūra pradėjo veržtis į kaimus irgrasinosi pasiglemžti žmonių gyvybes ir namus. Tuomet Neringa ėmė pilti smėlį prie jūros taip užtverdama kelią bangoms. Kur ji smėlį pylė – ten kopos atsirado.

Kopomis vadinamos vėjo supustytos smėlio kalvos Lietuvoje susiformavusios ties Baltijos jūra ir Kuršių mariomis. Kopų galima rasti ir smėlėtose paežerėse, paupiuose, dykumose.

Kopas supustantis vėjas kaskart jas vis iš naujo formuoja. Šalia kopų įsikūrę gyventojai prieš porą šimtų metų ne kartą turėjo kraustytis, kai slenkantis smėlis imdavo laidoti ištisas jų gyvenvietes. Vėjo nešamas smėlis Kuršių nerijoje užpustė net kelis kaimus. Sustabdyti pavojingai slenkančius smėlynus pavyko tik sumanius juos apželdinti.

Kopos