Parkai

Parkai

Šimtamečiais medžiais, tankiomis alėjomis, spalvingomis gėlėmis ar čiurlenančiais tvenkiniais žavintys parkai vilioja visais metų laikais. Žiemą, žemę padengus storoms pusnims, pavasarį, pražydus gražiausiais žiedais, vasarą suvešėjusiai žalumai užstojant kaitrią saulę, rudenį, nusidažius margiausiomis spalvomis. Pasivaikščiojimas medžių paunksnėmis nuo gryno oro raudonai nudažo skruostus, o žiedų aromatas ar paukščių čiulbėjimas iš galvos išveja visus rūpesčius.

Parkas tai prižiūrimas natūralus arba dirbtinai suformuotas medžių ir krūmų želdynas poilsiui, pramogai ar gamtos apsaugai. Jau nuo seno buvo įprasta prie kiekvieno dvaro užveisti parką. Dvarininkai norėdami vieni kitus pranokti landšafto specialistus kviesdavosi net iš užsienio. Svečiose šalyse žvalgydavosi ir įmantriausių augalų. Nuo jų nusižiūrėję ir vietos gyventojai gėlėmis ir medžiais puošė net ir mažiausių savo kiemų kampelius.

Kiekvienas miestas gali pasigirti išpuoselėtais parkais, juose įrengtomis poilsio ir laisvalaikio erdvėmis. Lietuvoje yra net penki nacionaliniai parkai. Tai saugomos teritorijos su konkrečiam kraštui būdingu kraštovaizdžiu, savitomis gyvenvietėmis, kultūros vertybėmis. Žmonių veikla tokiuose parkuose ribojama, ji kruopščiai derinama su gamtos apsauga. Papildoma apsauga ir žmogaus veiklos ribojimai taikomi ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, rezervatuose. Apsauga reikalinga, kad neišnyktų parkuose esanti augmenija ir gyvūnija. Kai kurie parkai vertingi visam pasauliui. Unesco saugomu pasaulio paveldo objektu yra pripažintas Kuršių marių regioninis parkas.

Parkai