Vanduo
Lietuva – vandeningas kraštas. Jei skristumėt lėktuvu virš Lietuvos, pamatytumėt daug melsvai žalsvų taškelių: apvalių, pailgų, besijungiančių kartu, primenančių spindinčias akis. Tai ežerai, viliojantys savo grožiu, didybe ir gaivumu. Mūsų šalyje jų suskaičiuojama daugiau nei 3000.
Lietuvių tautosakoje populiarūs padavimai apie dangumi keliaujančius ežerus. Dažniausia tai ežerai, atėję debesies pavidalu ir nukritę, kai kažkas ištaria jų vardą: „Kur dabar ežeras liūliuoja, kitą kartą buvusios didelės pievos. Ten ganęs piemuo galvijus. Vienas didžiulis jautis bėgęs į vasarojų. Piemuo ištaręs: „Kur eini, Dviragi? Ir didžiausiu triukšmu ežeras nusileidęs į tas pievas, kur piemuo ganė galvijus; jas užliejęs, paskandinęs piemenį ir jo bandą.“ Kiti padavimai pasakoja, kad apie būsimojo ežero atėjimą žodžiu ar tam tikrais ženklais žmonės įspėjami iš anksto. Yra sakoma, kad ežeras pats įspėdavo trauktis šalin, griauti trobas, nes tuoj nusileis ir viską užlies.