Versmė „Ūlos akis“
Jei svečiuojatės Varėnos rajone ir norite pamatyti stebuklingą gamtos lobį – aplankykite mistiškai pagarsėjusią Ūlos akį. Nedideliam ovaliam ežerėliui, pakilusiam 4 m. virš upės lygio neliksite abejingi. Neįprastas reginys – kunkuliuojantis, tarsi verdantis šaltinio vanduo, nuožmia srove keliantis į viršų dugno smėlį. Vietiniai gyventojai sako „Šalcinis Alma“. Vieni smalsuoliai čia įžiūri visas akies dalis, kitiems versmė labiau primena pulsuojančią širdį nei akį. Žmonės pasakoja legendą, kad „Būgtai akis buvo dzidelė, kap ažarukas ir ty inpuolė jaucis. O išplaukė tas jaucis nat Daugų ažaran. Nuog to ir traukės, traukės, kol liko cik tokia akelė…“ Vietiniai gyventojai šaltinio vandenį naudoja gėrimui, o taip pat mano, kad padeda nuo visų ligų – ypač pasemtas ką tik nusileidus saulei.“
Išgirsite istorijų, kad gėlas, minkštas, bekvapis, geležies prieskonį turintis versmės vanduo pasižymi ypatingomis galiomis. Pasakojama, kad per pilnatį atėjus prie „Ūlos akies“ ir vidurnaktį nusiprausus vandeniu, galima kaipmat atjaunėti. Jus nustebins ir tai, kad vasarą šaltinio vanduo yra stingdančio šaltumo, o žiemą niekuomet neužšąla, iš jo nuolat veržiasi garai.
Šią nacionalinę puošmeną, paskelbtą hidrogeologiniu gamtos paminklu, pasieksite tiek plaukiant Ūlos upe, tiek atvykus į Varėnos rajoną. Nepatingėkite nusileisti siauručiais laipteliais (kurių yra 138 vnt.), vedančiais per medinį tiltelį, apkarstytą įsimylėjėlių spynomis, į šalia stataus upės skardžio esančią pievutę. Pamatysite, jūsų kelionė tikrai atsipirks.
