Dubravos Dvyniai
Pamilo gražuolis ąžuolas lieknąją pušį. Jų draugystės pradžios niekas nežino. Ar kėkštas pamiršo, kur paslėpė gilę, ar voveraitė pametė pušies kankorėžio sėklą. Iš daigelių išaugo medžiai, ir vienas nuo kito neatsitraukė daugiau nei 150 metų. Laikas vis stipriau glaudė ąžuolėlį prie savo lieknosios pušelės. Taip ir liko kartu visam gyvenimui žaliuoti ir šalti, tyliai ošti ir su vėtromis kovoti.
Dubravos miške kamienais suaugę 2 medžiai – ąžuolas ir pušis – tarsi amžinos meilės ir ištikimybės simbolis. Ąžuolas čia, kaip ir liaudies dainose – dailus bernelis – Žalion girioj ąžuolėlis Tai slaunas medelis, Tas tėvelį, pas širdelį Tai slaunas sūnelis. Pušis – jauna mergelė, – Kai aš jojau per pušyną, per šį žalią pušynėlį, Pamačiau panelę, Lankoj šieną begrėbiant.
Abiejų medžių apimtis 360 cm. Aukščiu pušis gerokai lenkia ąžuolą. Pušies aukštis – 33 metrai, ąžuolo – 27 metrai. Spėjama kad medžiams gali būti apie 150 metų. Mokslininkų manymu, senesnė turėtų būti pušis. Prie jos išdygęs jaunas ąžuoliukas glaudėsi prie pušies kol šakos persipynė, ąžuolo kamiene išaugę gumbai smigo į pušies žievę. Taip medžiai ties kamienais susijungė amžiams.
Du medžiai dvyniai auga Kauno rajone, Samylų seniūnijoje, Dubravos miške.
